Diabetas – tai ne tik skaičiai gliukomatyje. Laikui bėgant jis gali paveikti ir pėdas: silpsta jutimas, prastėja kraujotaka. Tada net nedidelė žaizdelė gali likti nepastebėta ir virsti opa. Gera žinia ta, kad kasdienė priežiūra ir reguliarūs patikrinimai šią riziką gerokai sumažina.
Kodėl diabetas pavojingas pėdoms
Nervų pažeidimas (neuropatija)
Maždaug pusei sergančiųjų diabetu išsivysto tam tikras nervų pažeidimas, dažniausiai – kojose ir pėdose. Kai pėdos prasčiau jaučia, galite nepastebėti įtrūkimo, pūslės ar net į batą įkritusio akmenuko. Neuropatija gali pasireikšti dilgčiojimu, deginimu arba tuo, kad pėdos prasčiau jaučia karštį ir šaltį.
Kraujotakos sutrikimai
Diabetas pažeidžia ir kraujagysles. Kai į pėdas priteka mažiau kraujo, žaizdos gyja lėčiau. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) pataria gydytojui pasakyti, jei einant skauda kojas, ant blauzdų slenka plaukai, pakito pėdų odos spalva ar temperatūra. Kai nervų pažeidimas ir prasta kraujotaka susitinka, opos rizika gerokai išauga.
Kas yra diabetinė pėda
Taip vadinami su diabetu susiję pėdų pažeidimai: opos, infekcijos, audinių pažeidimai, atsiradę dėl neuropatijos ar sutrikusios kraujotakos. Opa – tai lėtai gyjanti atvira žaizda. Jei ji infekuojasi ir gydymas nepadeda, kartais tenka amputuoti dalį pėdos ar kojos. Todėl svarbiausia – pastebėti pokyčius kuo anksčiau. Kodėl verta rūpintis pėdomis apskritai, rašėme straipsnyje „Kodėl svarbu rūpintis pėdų sveikata“.
Kasdienė pėdų priežiūra
Tarptautinė diabetinės pėdos darbo grupė (IWGDF) opų prevenciją grindžia penkiais dalykais: laiku nustatyti padidėjusią riziką, reguliariai tikrinti pėdas, mokyti žmogų pasirūpinti savimi, avėti tinkamą avalynę ir laiku sutvarkyti rizikos veiksnius, pavyzdžiui, nuospaudas. Didelė dalis šio darbo – Jūsų rankose:
- Apžiūrėkite pėdas kasdien – ryte prieš aunantis kojines ir vakare prieš miegą. Ieškokite įpjovimų, paraudimų, patinimų, pūslių, nuospaudų. Jei sunku pasilenkti, paprašykite artimųjų.
- Plaukite kasdien šiltu, bet ne karštu vandeniu. IWGDF rekomenduoja, kad vanduo būtų vėsesnis nei 37 °C. Temperatūrą patikrinkite riešu, o ne pėda.
- Kruopščiai nusausinkite pėdas, ypač tarpupirščius.
- Drėkinkite sausą odą kremu kasdien, tik netepkite jo tarp pirštų.
- Nagus kirpkite tiesiai ir ne per trumpai, o aštrius kraštus nudildykite dilde. Jei nagai stori, sunku juos pasiekti ar prastai matote – patikėkite šį darbą specialistui.
- Nevaikščiokite basomis – net ir namuose.
- Rinkitės tinkamą avalynę: pakankamai plačią, apvalia nosimi, žemu kulnu ir tvirtu užsegimu. Batus pirkite dienos pabaigoje, o naujus iš pradžių nešiokite neilgai. Prieš apsiaudami patikrinkite, ar viduje nieko nėra.
Ko daryti negalima
- Nenaudokite nuospaudų pleistrų, rūgščių ir kitų cheminių priemonių – jos gali nudeginti odą ir sukelti opą. Dėl tos pačios priežasties sergantiems diabetu netinka ir pedikiūras su rūgštimis.
- Nepjaukite nuospaudų ir sukietėjusios odos peiliukais ar skustuvais ir nebandykite jų šalinti patys.
- Nemirkykite pėdų, ypač karštame vandenyje – tai gali pažeisti odą.
- Nešildykite pėdų termoforu, šildymo pagalvėle ar prie židinio. Kai jutimas susilpnėjęs, nusideginti galima to net nepajutus.
Sergant diabetu nuospaudos ir sukietėjusi oda nėra vien grožio reikalas. IWGDF jas laiko įspėjamuoju ženklu, kad toje vietoje gali atsirasti opa. Todėl jas turėtų tvarkyti tam pasirengęs specialistas, o ne pats žmogus namuose.
Kaip dažnai tikrintis
Bent kartą per metus pėdas turėtų apžiūrėti gydytojas ar diabeto slaugytojas. CDC pataria pėdas parodyti per kiekvieną vizitą pas gydytoją. Pagal IWGDF rekomendacijas, patikrinimų dažnis priklauso nuo rizikos:
- jei jutimas ir kraujotaka nepakitę – kartą per metus;
- jei susilpnėjęs jutimas arba sutrikusi kraujotaka – kas 6–12 mėnesių;
- jei šie sutrikimai kartu arba yra pėdos deformacija – kas 3–6 mėnesius;
- jei anksčiau buvo opa ar amputacija arba sergate galutinės stadijos inkstų liga – kas 1–3 mėnesius.
Rizikos grupę nustato gydytojas, tad paklauskite, kuriai grupei priklausote Jūs.
Ką pasakyti pedikiūro specialistui
Pėdų priežiūros specialistas ligų nediagnozuoja, bet jam būtina žinoti apie Jūsų sveikatą – tik taip jis parinks saugius priežiūros būdus. Prieš procedūrą pasakykite:
- kad sergate cukriniu diabetu;
- ar gydytojas nustatė susilpnėjusį jutimą ar kraujotakos sutrikimų ir kokia Jūsų pėdų rizikos grupė;
- ar anksčiau buvo opų, amputacijų ar pėdų operacijų;
- kokius vaistus vartojate;
- ar pastaruoju metu pastebėjote pokyčių – skausmą, pakitusią spalvą, žaizdelių.
Jei specialistas pastebės žaizdelę, uždegimo požymių ar kitų pokyčių, jis paprašys kreiptis į gydytoją.
Kada skubiai kreiptis į gydytoją
Nedelsdami susisiekite su gydytoju, jei pastebėjote:
- pūslę, įtrūkimą ar kitą odos pažeidimą – net jei jis neskauda;
- paraudimą, patinimą, karštį, skausmą ar išskyras – tai gali būti infekcija;
- pakitusią odos spalvą ar temperatūrą;
- pasikeitusią pėdos formą;
- naujai atsiradusį dilgčiojimą, deginimą ar tirpimą.
Škotijos sveikatos tarnybos (NHS) rekomendacijose nurodoma: jei esate didelės rizikos grupėje, žaizda per parą nepagerėja, o savo gydytojo ar pėdų specialisto pasiekti negalite, vykite į skubiosios pagalbos skyrių.
SL Studijoje atliekame probleminių pėdų pedikiūrą, kerpame nagus ir tvarkome nuospaudas, o metodus parenkame pagal Jūsų sveikatos būklę. Daugiau informacijos rasite puslapyje „Paslaugos“.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
