Gėdintis ir ignoruoti šios ligos negalima, nes pavojus kyla ne tik jums, bet ir jūsų artimiesiems
Nagų grybelis, arba onichomikozė, yra užkrečiama lėtinė infekcinė liga, kurią sukelia dermatofitai (paprasčiau tariant, įvairūs patogeniniai grybeliai), mieliagrybiai arba pelėsiniai grybai. Dėl pastarųjų nago plokštelė praranda blizgesį, tvirtumą ir tampa neskaidri, įgauna pilkšvai gelsvą atspalvį, taip pat nyksta antnaginė odelė. Lygus nago paviršius ilgainiui tampa gruoblėtas. Ima keistis ir paties nago storis: jis vis labiau storėja ir įgauna vizualiai neišvaizdžią formą.
Kaip parodė Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys, dabar pasaulyje grybelinėmis infekcijomis serga net 20 % Žemės gyventojų – net kas penktas mūsų planetos gyventojas susiduria su šia nemalonia nagų ir odos liga.
Kaip juo užsikrečiama?
Nors iš pirmo žvilgsnio faktas, kad gyvenamoji klimato juosta gali daryti įtaką nagų grybelio atsiradimui, gali pasirodyti gana keistas, tačiau kaip bebūtų, toks teiginys yra teisingas. Tai yra glaudžiai susiję su tuo, jog mūsų gyvenamosiose zonose beveik ištisus metus yra dėvima uždara avalynė. Batuose, ypač pagamintuose ne iš natūralių, bet sintetinių medžiagų, labai dažnai kaupiasi drėgmė. Tokiu būdu sukuriama tobula terpė atsirasti ir daugintis grybeliui, bei vystytis mikozei (onichomikozės sinonimas).
Žinoma, nagų grybelio atsiradimo priežastimi gali būti ne tik avalynė. Labai dažnai susilpnėjęs imunitetas ar lankymasis bendro naudojimosi saunose, baseinuose yra vieni iš pagrindinių faktorių, skatinančių šios infekcinės ligos atsiradimą. Retkarčiais net padidėjęs prakaitavimas ir smulkios pėdų traumos gali neigiamai paveikti nagą bei odą.
Kaip atpažinti, kad užsikrėtėte grybeliu?
Kaip ir kiekvieną ligą, taip ir nagų grybelį galima atpažinti iš tam tikrų simptomų. Kai kurie iš jų yra labai akivaizdūs, tačiau kiti — pastebimi ne iš karto.
Vienas dažniausių simptomų, įspėjančių apie galimą nagų grybelio atsiradimą, yra prasidėjęs įkyrus pėdų bei tarpupirščių odos niežulys. Po kurio laiko tose sudirgusiose vietose ima raudonuoti oda, kurią nuolatos peršti, o nesiimant jokių priemonių labai greitai ji ima skilinėti bei luptis. Negydomas niežulys vis labiau plečiasi, netgi apima kirkšnių zoną, delnus ar kitas kūno vietas, įskaitant ir nagus.
Kai ši liga pažengia tiek, kad atsiranda ir pačioje nago struktūroje, ją pastebėti gali jau kiekvienas: nagas tampa storas, lūžinėja, vyksta nago plokštelės bei nago guolio deformacija. Tokie nagai atrodo it apgraužti. Apie nagų grybelį taip pat byloja ir pakitusi nagų spalva (ji svyruoja nuo geltonos iki tamsios rusvai žalios, rudos ar net juodos).
Atsiradęs nemalonus kvapas, kuris nepasinaikina nei prausiantis įprastai, nei dezinfekuojant specialiai tam skirtais skysčiais irgi yra nagų grybelio simptomas.
Kas labiausiai rizikuoja užsikrėsti?
Dauguma žmonių tiki, jog nagų grybelis atsiranda dėl nepatogios avalynės. Deja, tai nėra visiška tiesa. Žinoma, kaip ir minėta, blogos kokybės batuose greičiau kaupiasi drėgmė ir sudaromos palankesnės sąlygos rinktis infekciniams organizmams, bet batų patogumas su nagų grybeliu labai mažai kuo susijęs.
Besinaudojantys bendra avalyne, pavyzdžiui, šlepetėmis, arba besilankantys viešuosiuose baseinuose ir saunose, patiria didesnę riziką užsikrėsti tokia infekcine liga.
Tyrimai parodė, kad net 40 % žmonių, kuriems yra šešiasdešimt ar daugiau metų, daug dažniau susiduria su nagų grybeliu nei jaunuoliai. Į didesnės rizikos grupę priskiriami ir cukriniu diabetu sergantys asmenys.
Diagnozavimas bei gydymas
Vos kilo įtarimų ar pasireiškė pirmieji nagų grybelio simptomai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Liga yra gydoma ambulatoriškai, o paskutiniu metu populiarėja būdas — naudoti vaistus bei specialius tepalus.
Būtent dėl to, pastebėjus ankstyvuosius nago ar odos pakitimus rekomenduojama nelaukti ir pasikonsultuoti su specialistu. Jis nustatys tikslias iškilusios problemos priežastis ir užkirs kelią tolesniam nagų grybelio plitimui.
Labai svarbu prieš pradedant naudoti produktus, kreiptis į specialistą dėl kojų nagų bei sergančios odos išvalymo — tą reiktų kartoti kas 6-7 savaites.
Nago „pelėsis"
Nago „pelėsis” – tokią diagnozę vis dažniau tenka išgirsti iš klientų ar manikiūro meistrų lūpų. Tik vieni klausia patarimo, ką susidūrus su tokia problema daryti, o kiti – kaip šios problemos išvengti…
Nago „pelėsio” sukėlėjas yra žaliamėlės pseudomonos (lot. pseudomonas aeruginosa) bakterija. Įprastai sveiki nagai nėra tinkama terpė šioms bakterijos daugintis, tačiau, atsiradus palankioms sąlygoms (kai „įkalinama” drėgmė), šios bakterijos susikuria „jaukius namus”. Nago „pelėsis” gali įsikurti:
- 1. Ant natūralaus nago paviršiaus, bet apačioje priauginto (gelio, gelinio lako, akrilo…) nago;
- 2. Tarp natūralaus nago plokštelės ir nago guolio (onycholizė – tuštuma po nagais).
Pradžioje toje drėgmės „įkalinimo” vietoje atsiranda nedidelės gelsvos dėmelės. Jeigu nebus imtasi reikiamų priemonių, gelsvos dėmelės pavirs tamsiai žaliomis ar net juodomis dėmėmis.
Prevencija, t. y. išankstinis kelio užkirtimas šiai problemai, yra žymiai geriau, nei pačios problemos sprendimas!
Niekada neignoruokite šios problemos ir neužsimerkite į nedidelius spalvos pakitimus ant nago.
Ką daryti, pamačius nago „pelėsį"?
Pamačius spalvinius pakitimus ant nago, būtina pilnai nuimti priaugintą nagą arba nutirpinti gelinį laką, t. y. leisti orui pradėti džiovinti susidariusį pažaliavimą. Tuomet kruopščiai nuvalyti nagus su priemone, kuri veikia antiseptiškai, antimikrobiškai, priemone, kuri išsausins nago plokštelę, pašalins drėgmę. Švelniu poliruokliu reikia pasistengti nuimti nuo nago pažaliavusią masę. Nagas toje vietoje nuo drėgmės gali būti minkštesnis, todėl poliruoklį reikia naudoti labai atsargiai.
Jeigu problemos sprendimas bus pradėtas nedelsiant, tuomet nebūtina kreiptis į gydytoją. Dezinfekuojamosios priemonės padės užkirsti kelią bakterijų plitimui, todėl jas reikėtų naudoti, kol nagas pilnai nuauga. Manikiūro meistrai tokiam klientui turi naudoti vienkartinius įrankius. Klientui, kuris susidūrė su nago pelėsio problema, kelias savaites nerekomenduojama priauginti nagų ar atlikti gelinio lakavimo. Tik tuomet, kai spalvos pakitimai išnyks, galima planuoti priauginimo procedūras.
Kaip išvengti nago pelėsio, vieno atsakymo nėra. Tačiau akivaizdu tai, kad klientai turėtų atsakingai rinktis grožio paslaugų teikėjus, o grožio paslaugų teikėjai privalo laikytis higienos, antiseptikos reikalavimų bei technologinio saugumo.
Kokias priemones naudoti?
Galime Jums rekomenduoti šias priešgrybelines priemones nagams ir odai, kurias reikia naudoti atsiradus nago pelėsiui:
MYKORED priešgrybelinės priemonės
PODOLAND priešgrybelinės priemonės
Labai svarbu prieš pradedant naudoti produktus, kreiptis į specialistą dėl kojų nagų bei sergančios odos išvalymo — tą reiktų kartoti kas 6-7 savaites.
Šaltinis: Farmapedia
